- pragarėjimas
- pragarė́jimas sm. (1) → pragarėti 1: Toks ir pragarė́jimas [pečiaus], kad da net šlaunys svyla atsigulus Trgn. | refl.: Prasgarė́jimo lauksi – nevalgęs liksi Trgn. \ garėjimas; išsigarėjimas; nusigarėjimas; pragarėjimas
Dictionary of the Lithuanian Language.